- skiautas
- 2 skiáutas sm. (1) K.Būg, (3) Š, NdŽ žr. skiautė: 1. Ant mažų ir didelių skiautų buvo prirašyta eilių Vaižg. Mažus skiautelius su apgarsinimais prilipdėme TS1897,10. | Visą rinktiniausių vyrų pulką į skiautus kardais sušveitę rš. ^ Skiautas naujas nepritinka prie seno CII297. Niekas nelopo seną rūbą su lopu (skiautu) naujo milo CII604. 2. žr. skiautė 8: Plukės baltažiedės lapų skiltys, arba skiautai, perkirstos į 2–3 dalis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.